2009 m. rugsėjo 27 d., sekmadienis



Hm... Tai ką? Reik aprašyt savaitgalį. Aš labai laiminga! Nuostabu! Pasirodo, kai nematau tavęs, esu 100 kartų laimingesnė. Jėga!!!
Penktadienis: uhu! Smagumėlis. Dėkoju, merginos! Buvo linksma. Visų pirma - pirtis. Eglė - raudonas pomidorėlis:D Paskui - žaidimas, kurio pavadinimo nežinau. Pasakai bet koki žodį, o kitas bando tai pavaizduot. Kiek prisimenu buvo: avarija, rujojantis katinas, tarakonas, vaikinas - fyfa:D Vėliau - arbata ir pokalbiai. Temos: klasiokai, dietos, bernai :D Na, kaip visada :D Labai džiaugiuos, kad turėjau progą pabendraut su Astuliu:* O kad dažniau taip...
Šeštadienis: kaimas ir grybai :D žodžiu, grybavom. Buvo atvarius tokia kieta tėčio pusesserė. Ji dalyvauja raliuose. Kartu atvyko ir kažkoks neaiškus vaikinukas:D 19m, beveik blondinas, akių nemačiau, labai kalbus, labai... Beveik vien jis ir šnekėjo. Dar labai daug juokėsi. O juokas žiauriai gražus:) Nuosprendis - mielas...:) O vardo net nežinau :D Labai patiko, kad ir jis varo į ralį. Norėčiau...;)
Sekmadienis: keliamės 5h ryto ir varom į pajūrį. Prisipirkom žuvytės (mm), prisifotkinom, parelaxinom, prisižiūrėjom žiauriai gražių - kaituojančių vaikinukų (20-25m). Dar buvom Ventės rage, nors aš jau esu buvus. Grįždami važiavom pro Panemunės pilis ir visas visas aplankėm. Suabejojau savo noru studijuot teisę... Taip užsimaniau studijuot archeologiją... Juk tai taip įdomu! Vaiksciojau viduje ir įsivaizdavau kaip seniai seniai princesės lakstė po menes;DD Taigi, savaitgalis buvo žiauriai geras!








2009 m. rugsėjo 23 d., trečiadienis

Laiškas

Meile,

Kažkada buvo gera... Kodėl viskas, kas džiugina, baigias? Sakai, likimas?
Man liūdna.Labai. Kiekvieną kartą, prisiminus tave, man suspaudžia širdį. Blogiausia, kad esu bejėgė. Nebepriklausau sau.
Kai sutinku tave, noriu išgirst tavo balsą, pamatyt pačias gražiausias pasauly akis...
Žinau, kad aš tau nerūpiu. Kad aš tau - niekas. Neseniai tuo įsitikinau, o iki tol, maniau, kad abu esam nedrąsūs. Noris verkt. Tau, turbūt, juoktis?
Rašau tai, ką jaučiu ir dabar, jei būtum šalia, nebijočiau žiūrėt tau į akis, pasakyt kiek daug man reiški. Negaliu išmest tavęs iš savo minčių. Bet privalau susitaikyti su esama padėtim. Ne visada būna taip, kaip norim.
Tikiu, kad tau į visa tai nusispjaut. Taip pat, žinau, kad niekada gyvenime neskaitysi šio laiško. Tau aš neįdomi . Man labai liūdna. Pati kalta. Taip ir turėjo būt.
Viskas, ko noriu, kad tu būtum labai laimingas.

Amžinai tavo,
Eglė