2011 m. kovo 28 d., pirmadienis

Ką merginos daro, kai joms liūdna?

a) eina į kirpyklą;
b) valgo šokoladą;
c) sportuoja;





Tahaha! Kad ir ką pasirinktum - būsi teisus. Šiandien aš dariau viską: lankiaus kirpykloj, sportavau...tik nevalgiau šokolado. Na, žinot, pavasariniai išprotėjimai ir pan :))  Nepaisant to, aš džiaugiuos savo gyvenimu... Taip taip, žinau, kartais paburbuliuoju, padepresuoju, paverkiu, bet! Mėgstu tai, ką turiu dabar. Trypiu kojom, ožiuojuos ir zyziu. Nenoriu baigt šio etapo. Nenoriu tapt savarankiška ir gyvent kažkur, kažkaip ir su kažkuo. Noriu (be jokių minčių apie kcal) valgyt močiutės keptus blynus su braškių uogiene. Noriu sėdėt tam pačiam suole, stebėt tą patį vaizdą pro langą, bendraut su tais pačiais žmonėm. Nenoriu, kad kas nors keistųsi! Bijau to, kas neišvengiama. Žinau, kad dar keli mėnesiai ir jau niekas nesiterlios su manim. ''Turi būti savarankiška'',- pasakys ir numes sarkastišką šypsenėlę: ''O ką aš sakiau''. Ši liūdna perspektyva tamsiom spalvom nutapnoja mano šių dienų pasaulį, šiaip ne taip besilaikantį ant iškvęrusio molberto. Tai neleidžia man mėgautis paskutinėm beprotiškom, kvaištelėjusiom, nerūpestingom dienom... ''Išgyvensiu'',- sakau ir nuraminu. Klaipėdoj, Vilniuj ar Ispanijoj. Kažkur tikrai.

2011 m. kovo 23 d., trečiadienis

Nutella + karštas skrebutis + mylimas žmogus + siaubo filmas = Tooobulas vakaras. 
Dieta + Salotos lapas + tuščias glėbys + graudinanti romantika= Ašarų pakalnė. 


Va. Prašau. Buvo ir nebėra. Galėjo būti, bet jau nebebus.
Va. Prašau. Taip ir gyvenu, jei klausi ''Kaip sekas?''.
Po poros savaičių bus gerai. Lakstysim laimingi. 


2011 m. kovo 18 d., penktadienis

Meduolių ir bananų tortas

INGREDIENTAI:
  1. Meduoliai (0,5 kg)
  2. Grietinė (0,5 kg)
  3. Bananai (4 vnt.) 
  4. Cukraus pudra (3 valg. šaukštai) 
EIGA: 
  1. Sutrupinti meduolius.
  2. Į grietinę sudėt cukraus pudrą.
  3. Supjaustyti bananus griežinėliais.
  4. Sluoksniuoti: trupiniai, grietinė, bananai ir t.t.
  5. Palikti šaldytuve pusdieniui sustingti.


 "Kažkas kirba jos galvelėje. Ji laukė, kol atsisės ant laiptų, kad ištyrinėtų tą kirbėjimą. Tai tarsi mazgas plaukuose: kad išpainiotum, negali pešti kaip žvėris, reikia be prievartos, neskubant atpainioti. Panašiai ir su mintimis: jeigu stumdysi jas, suardysi, jeigu ginsi greičiau, jos išsilakstys..."
Isabelle Minnière "Pirmasis laiptelis"

2011 m. kovo 17 d., ketvirtadienis

Geležis stipri... bet ją išlydo ugnis.
Ugnis stipri... bet ją užgesina vanduo.
Vanduo stiprus... bet jį sugeria debesys.
Debesys stiprūs... bet juos išvaiko vėjas.
Žmogus stiprus... bet jį palaužia baimė.
Baimė stipri... bet ją užslopina vynas.
Vynas stiprus... bet jį nugali miegas.
Miegas stiprus... bet mirtis stipresnė.
Meilė stipri... bet ją nugali laikas, atstumas, baimė, skausmas...
Draugystė stipri... bet ją nugali išdavystė.

Ir pasakyk - kodėl, tuomet, aš turiu būti stipri?

2011 m. kovo 11 d., penktadienis

EVS!

Kai skaičiau tai, kūnu bėgiojo šiurpuliukai, o mintys vis nuklysdavo į svajonių lankas... Aš tikrai tai padarysiu! Prisiekiau sau. Žinau, kad galiu. Jei tik neišsigąsiu kitų reakcijos ir išlaikysiu tvirtą nuomonę. Sunku, bet įmanoma.
Po šiom palmėm deginsiuos...
...su vienu iš jų!


Su geriausia drauge lėksim į šokius...
...po turizmo paskaitų...
...prisivalgusios saldžių apelsinų!