Nėra tokio skausmo, kurio negalima būtų išverkti. Nikolajus Gogolis

 

Paverkiam ir jau lengviau.

Tu į kairę, aš į dešinę. Susitiksim dar kada? Vargu. O be tavęs neįsivaizduoju savęs. Kaip aš toliau gyvensiu? Protingi žmonės sako, kad man reik susitvarkyt su savim ir tik tada ieškot TAVĘS. Kad ir kur/su kuo/kaip gyventum, prisimink: jaučiau Tau kažką. Ir man jau beveik (ne)svarbu, kad tą kažką jaučiu tik aš. Svarbu, bet...ai, paverksiu geriau.

-You are a whore!
-Yes. But I'm your whore.
-True true (kiss)

click for some coffee

Išgelbėk

Ir kas iš to, kad šiąnakt kvepėsiu svajonėmis, jei jos tegali kvepėti ir neduoti jokios naudos.

Laurent Wolf - Suzy

 Gyvenimas toks.
Man reikia stiprių apkabinimų, kai būna sunku, šalta ar tik tam, kad jausčiausi saugi, mylima ir reikalinga.

Man reikia bučinių, nuo kurių galėčiau virpėti.
Jausti, jog jie tikri, o ne apgaulingi.

Man reikia meilių žodžių. Kurie sušildytų mano širdį, net ir pačią šalčiausią rudens ar žiemos dieną.
Man reikia tų mylinčių akių, kurias galėčiau bet kada prisiminti.

Man reikia viso kito, ką galima gauti iš artimo žmogaus.
Man reikia vyro, o ne vaiko.
Aš noriu jį jausti šalia, o ne arti.

Gerai sakei - jis tuščias. Jis ne tau.

Buvai teisi, bet aš, kvailelė, tuo netikėjau. Giliai širdy jaučiau, bet...

Ir paaiškink man - kur slypi esmė? Kodėl meilė akla?

Baik dramatizuot. Iškepk sausainių.

Va. Matai? Pildau pažadus! :) Tau, Angeliuk! Už kiekvieną dieną, už kiekvieną minutę!


SAUSAINIAI SU MORKOMIS

Receptas iš čia. Tik mes dar aguonų ir kakavos pridėjom. :))


„…laikui bėgant vienatvė man tapo būtinybe, kurioje galėjau būti laisva ir gyventi savo nematomą gyvenimą…visada tyrą ir pilną šviesos…su trupučiu liūdesio…mano meilė beribė…ir beveik niekas negalėtų atsakyti į tokį jausmą…ir veltui aš tikiuosi atsakymo į per daug didelius savo jausmus…jis niekada manęs nemylės…todėl mano jausmai nepatenkinti, jie degina ir drasko mano kūną, tačiau siela išsineria iš to pragaro ir lieka skaisti…įvairiais savo gyvenimo laikotarpiais aš vis sutikdavau jį, tą, kurį mano siela atpažindavo ir į kurį veržėsi su neregėta jėga ir džiaugsmu. Tačiau – tik siela. Aš jau žinojau, kad iš ten tokio pat veržimosi nesulauksiu. Ir išmokau savo kūną laikyti geležiniuose gniaužtuose. Ir man tik pakanka žinoti kad jis yra. Kad šis žmogus yra. Ir aš myliu…“

Gražu !

Atsibundi - ir nežinai, ar tu
Dar gyvas, ar jau miręs! Po šiais skliautais
Sustoja laikas. Tik girdėt, kaip kabo
Viršum galvos dulkėta amžinybė.
širdis, atrodo, plaka - taigi gyvas.
Ar džiaugtis, ar liūdėt dėl to? žmogau,
Nepiktžodžiauk, - nes gyvasties siūlelis
Ne tau priklauso. Tu esi beturtis.
Tu nieko neturi.
Išskyrus skausmą.
Ir niekas iš tavęs jo neatims -
Nei priešai, nei draugai. Esi turtingas,
Jei dar kentėt gali ir jei pasaulį
Jauti kaip sopulį, kurio centre
Negęstančia žaizda žmogus liepsnoja.
Kaip dega nugara! Kaip rėkia skausmas,
Kaip mano kūnu jis galingai šaukia!
Gerai, gerai - girdžiu. Nutilk, nutilk!
Bijau tavęs ir traukiuos nuo tavęs,
Užleisdamas tau visa savo kūną -
Gali jį pasiimti, tik palik
Mane ramybėj...


                                             [Just. Marcinkevičius]

Keistoka...
Kai pasakiau, kad vienas iš daugelio mane įžeidė, žadėjai jam duot į galvą.
Kas ir ką dabar turėtų padaryti tau? m? 

Sakei, kad gyvenimas kaip žaidimas, vienas neteisingas ėjimas ir viskas sugadinta.Atleisk, buvau nevykusi žaidėja, žaidžiau su berniuku, kuris žaidimą mokėjo žaisti geriau nei aš.. Tu vienu ėjimu sugriovei mano pavasarį, vienu ėjimu sudaužė tikėjimą žmonėmis ir savimi. Dabar jau tylėk.
Tyliai palydėk mane žvilgsniu ir paleisk, leisk man išeiti. Mūsų pasauliai labai skirtingi ir jie niekada nebus surišti..  Tavajame gyvuoja vasara- ryškios spalvos, karštas oras, aistros, o manasis šaltas, žiemiškas ir naivus. Būtum slėpęs - iki šiol viską rožėm klotume. SALDUS MELAS GERIAU.


Tikriausiai naiviai tikėjau tuo, kas iš pat pradžių buvo pasmerkta.  


♥