Ak! Norečiau išsivaduot iš to košmariško sapno! Kuo greičiau ištrūkt iš visa naikinančios mėsmalės ir įsisupus į antklodę išgulėt kol pabusiu. Jaučiu, kaip įtraukia ji mane pamažu: pradėdama nuo kojų pirštų, pirmiausia traiškydama juos, jų plonus kaulelius...Mala užgriebdama vis daugiau: pėdas, kojų blauzdas, dubens kaulus, pilvą, vėliau - plaštakas, rankas, pečius... (Dieve! Bent galvą išsaugot, bent širdį palikit man!) Rodos ir galvą traiško, ir mano mintis naikina... Kapanojuosi, kaukiu iš skausmo ir nevilties, dustu, dustu!
Bet ji žiauri ir negailestinga, didelį ir galinga ta ŽMOGAUS naikinimo mašina... Ne! Bent širdį palikit, bent ją! Skausmų iškankintą, nerimo ir baimės išsekintą, bet...palikit! Tik taip sugebėsiu kuo greičiau išsivaduot iš to košmaro.
-Gelbėkit!!!-rodos, šaukiu visa gerkle, bet balsas stringa...
Ir pagaliau - nubundu iš visa naikinančio sapno. Vis dar virpu iš išgascio ir baimės... O kaip atstatyt savo sutraiškytą kūną, kraujuojančias žaizdas, mintis ir sutryptus jausmus? O kaip kožmarų iškankintą širdį priversti vėl jausti, vėl pasitikėt žmonėm, vėl mylėt??

100-asis ĮRAŠAS!!!

Kaip greit bėga laikas...:) Atrodo vos vakar pradėjau rašyt el.dienoraštį, o jau 100 įrašų. 100 įsimintinų dalykų, kurie vienaip ar kitaip pakeitė mano gyvenimą. Uch, perskaičius visus įrašus, net nejauku pasidaro. Nejaugi tiek visko atsitiko??
Na, o dabar grįžkim prie gyvenimo:D Praeitas penktadienis buvo beprotiškas;D Visų pirma, po pamokų lekiau namo pasiimt bapkių, tada į kirpyklą. Grįžau namo, susikroviau šmutkes ir pas savo angeliuką;) :* (hug) Ot linksmai pasibuvom!!! Nuo 14h iki 19h:D Suvalgėm ledų, vynuogių, mišrainytės:D Būrėmės, šokom, šėlom, plepėjom...:) Laikas nepastebimai greitai pralėkė:D Atrodė, kad ne 5val, o 5min:D Su visais kitais vos valandą ištempiu:D Tiesa, dar sumąstėm planą chuliganą, bet tai TIK TARP MŪSŲ;DDD
Tuomet iškart į šokius;D Įkalėm su Astuliu ir Gretuliu šampės (aš-tik vieną stiklinę dėl kompanijos), ir taip išsidūkom, kad vai vai vai;D Vos jutau kojas, kai namo parėjau;D Užmigau gal 1val, o 7:30min jau reikėjo keltis į Romerį. Ten viskas taip nerealiai, kad aš dėl savo būsimos profesijos jau beveik 100% garantuota;D Belekaiiip idomu! Tiesa, susipažinau su tokia miela mergiote - lenke - Silvija. Va va vy vava:D
Sekmadienis išvis liux, bet jau išsiplečiau per daug;D Reik ką nors ir sau pasilaikyt;D
Apibendrinant, gyvenimas - gražus, aš - laiminga:)

All the crazy shit I did tonight,
Those would be the best memories,
I just wanna let it go for the night,
That would be the best therapy for me.
Hey heyYeah yeah (X5)
All the crazy shit I did tonight,
Those would be the best memories
,I just wanna let it go for the night,
That would be the best therapy for me
Its gettin' late but I dont mind (x7)

(inlove) Keistieji sutapimai tęsiasi, drugeliuk (hug) :*

David Guetta - Memories
David Guetta feat. Akon - Sexy Bitch [HQ] Nice Sound / Bass [2009 new]

I loveeeee these songs!!!! ''hey hey...yeah yeah'';D

Tai va, žmonės mielieji, kaip bebūtų keista, jau belekiek laiko aš nedepresuoju;D Nežinau kodėl, bet pastaruoju metu aš laaabai laiminga.Viskas liux! Belekaip laukiu penktadienio!!! Pas drugelį šėlsim, paskui šokiai, šeštadienį Romeriukas! ;DDD Plius vėl lankau žirgyną ir tai suteikia man daaaaaug laimės! I'm so happy happy;D\\

Už lango vėsi naktis, tylu, ramu, Kas gi galėtų man padėti, kai aš liūdžiu? Šaukiu pagalbos- atsako nėra.. Matyt esu aš visiškai viena.. Tamsi naktis glosto mano plaukus, O aš vaikštau viena kaip paplaukus.. Širdis daužos tyliai tyliai, ieško, kas palaikytų jai draugiją. Nieks negali, nieks negirdi, noris šiąnakt jai numirti.. Nieks suprast manęs nenori, stai kodėl elgiuos aš oriai. Iškeliu galva, kad ir kaip sunku, ir pirmyn einu, tolyn žvelgiu. Neatsigręžiu atgal, man nereikia to, bet gal.. Juk viduj man taip baisu, taip liūdna ir nyku, nieks nemato, kaip verkiu, kaip pagalbos aš šaukiu.. Matyt kadaise likau nesuprasta, todėl dabar esu viena. Gal taip lemta, nežinau.. Visgi nieko aš nesupratau.. Noriu aš nebūt viena, džiaugtis kiekviena diena.. Bet tai tik svajonė dar viena.. O gaila..

Jaučiuos pasimetus. Viskas dabar taip neaišku... Penktadienį buvau litexpo studijų parodoje. Susidomėjau studijomis užsienyje. Kai pasakiau mamai, ji sakė, kad prieš 20 metų, burėja jai išbūrė, kad vyresnioji dukra studijuos užsienyje, o jaunesnė jauna ištekės... O kai pasakiau Astai, ji sakė, kad taip pat žada studijuot Anglijoj. Taigi. Visi mano planai griūna. Nežinau kaip elgtis. Bijau padaryt klaidą. Šeštadienį buvau Romeryje. Vyko kriminalistikos paskaita. Esat kada nors matę ''CSI Niujorkas'' arba ''CSI Majamis''? Tai va. Čia viskas taip pat. Čia nėra teorijos. Vien praktika. O man patinka, kad nebus kalimo. Jau seniau man tai patiko, bet dabar - BELEKAS! Taigi. Dilema rimta. Ar likt Lietuvoj ir mokytis Romeryje, ar važiuot į Angliją ir mokytis Northamo universitete. Ten žymiai daugiau pliusų, bet... Pirmą kartą gyvenime esu taip pasimetus,o aš mėgstu konkretumą, tad ši situacija varo mane į neviltį....

Kadangi šiandien aš visiška pesimistė, tad pasakysiu taip: bernams reik kekšių. Pasileidusių mergų. Lai tokias ir turi. O aš būsiu viena. Net svarsčiau apie vienuolyną. Aš rimtai. Nesijuokit! Bet nusprendžiau, kad ten būdama negalėsiu įgyvendint savo svajonės - tapt kriminaliste. Šeštadienį traukinyje, autobusuose, turėjau daug laiko pabūt su savim ir viska apmąstyt. Klausiau depresiškos muzikos....

Paliksiu viską likimui. Kas lemta atsitiks savaime. Būsiu šalta su visais tais, kurie kada nors mane skaudino. Jie visi prarado mano pasitikejimą. Todėl neprivalau apsimest gera ar linksma. Užsidėsiu bejausmės kaukę. Niekam neleisiu kapstytis po mano jausmus. !

Keistas tas gyvenimas. Iš vidaus mane drasko daug priešingų jausmų. Nebeįžiūriu gėrio. Nebematau žmonėse to, ką mačiau... Kvaila optimistinė šypsenėlė dingo iš mano veido. Juk beveik visų žmonių likimas yra toks, kad gyvenime jiems tenka plušėti, kamuotis, stengtis ir vargti. Kita vertus, kas būtų, jei vos kilę norai išsipildytų, iš ko tada turėtų susidėti gyvenimas, kaip tada reikėtų leisti laiką? Jei gyventume pasakų karalystėj, kur viskas savaime randasi ir kepti balandžiai skraido, kur kiekvienas kaipmat sutinka savo meilę ir lengvai jč užvaldo. Tada žmonės imtų mirti iš nuobodulio arba užsinertų kilpą sau ant kaklo, arba pradėtų vienas su kitu kovoti, vienas kitą smaugti ir žudyti ir taip prisidarytų kur kas daugiau bėdų, nei dabar likimas yra jiems numatęs. Va, matot? Rašau ir prieštarauju pati sau. Taip ir gyvenu, kaip koks Hamletas, vidinių prieštaravimų pasaulyje.