Grįžtant prie žemiškų dalykų, šis savaitgalis - NUOSTABUS!!!
Visų pirma, PENKTADIENIS - su keliais pažįstamais rūkėm vyšninį kaljaną (žinau, kad negerai kiekvieną savaitgalį, bet... (shy)) ir žaidėm ''Alias''. Linksma buvo;)
ŠEŠTADIENIS: Sunkiai atsikėliau:D 8h ryto su Paulina perone jau laukėm greitojo traukinio. Vilnių pasiekėm jau už 35min. Ir, svarbiausia, jausmas buvo nerealus! :) Nuvykom į Romerį, aprodžiau savo svajonę...:) Vėliau nuvykom į Akropolį, kur praleidom daauug laiko!:D Nulėkėm į kavinę, kur laaabai skaniai pavalgėm. Ir man visiškai nusispjaut, ką kiti pasakys! Lai šneka, kad ir taip stora, o dar valgo... Žinot, atsakysiu: kiekvieną dieną mažiausiai po 1h(o dažniausiai 1,5h) sportuoju ne tam, kad valgyčiau salotų lapus! Taigi, vėliau siaubėm parduotuves ir pirkom kalėdines dovanas. Pripirkau belekiek:D Na, žinoma, tik tiems, kurie jų kategoriškai neatsisakė... Paskui lakstėm po drabužių parduotuves ir matavomes belekiek:D Žinoma, ir pirkom;p Galiausiai perlėkėm kvepalų parduotuves, nuo ko vėliau man žiauriai skaudėjo galvą:D Pasiekusios stotį, gėrėm laaabai skanios kavos:) Namo parsiradau apie 8h:D Išgėriau arbatos ir smigau! :D
Labai patiko! Ačiu, mažut!
SEKMADIENIS: Slidinėjom ant ledo, o kai buvau sušalus taip, kad nebejaučiau nei rankyčių, nei kojyčių, lėkėm tiesiai į pirtį. Va čia tai jausmas! Nerealus! Kaip visas suledėjęs atšildinėji (mm) O dar karštas šokoladas... Žodžiu, UNREAL!!! ;)
P.S. Sugalvojau puikius dalykėlius, kuriuos pridėsiu prie pagrindinės dovanos. Juos padarysiu savom rankom...
2009 m. gruodžio 21 d., pirmadienis
Koks keistas Gyvenimas.... Amžinai mes ieškome, amžinai nerandame, o suradę netikime. Bet, manau, sunkiausia žmogui yra tada, kai turi dvi rankas ir neturi ką apkabinti. Bet nereikia ieškoti, nes tai kas gražu, nuostabu ir tikra, ateina savaime. Ir aš tai žinau. Kuo puikiausiai žinau.
Mąstydama apie praeitį, vis dažniau suprantu, kad dėl kai ko buvau teisi. Pvz: sakiau, kad Astai išėjus į kitą mokyklą, mes nebebendrausim taip, kaip anksčiau. Ir tai pasitvirtino. Bet yra kaip yra ir nieko čia nebepakeisi...
Ir visgi šie metai nebuvo blogi. Gal geriau pasakysiu taip - daugiau geri nei blogi. Taigi, šių metų atradimas NR 1 - Paulina. Ech, miela mergiotė;) Man patinka, kad kai reikia ji būna rimta, santūri ir visada randa paguodos žodžių. Negaili savo laiko. Kartu ji yra linksma, atvira, kalbi:) Man nepatinka šalti, ''dirbtini'' žmonės, kurie bando įsijaust į suaugusio žmogaus kailį ir retai kada išlaužia šypseną... Kokio velnio?! Visai nesuprantu.
Visgi draugystė - retas ir brangus žodis, duži brangenybė, skylanti nuo karšto prisilietimo. Vieni draugai palieka tave gražiausių švenčių išvakarėse, kiti kaip įmanydami stengiasi tavyje įžiebti kalėdinę dvasią. Ir niekas negali pasakyt, kurie iš jų yra geresni... Ir vis dėl to, džiaugiuos dėl visko, kas buvo. Nesvarbu ar gero, ar blogo:)
Mąstydama apie praeitį, vis dažniau suprantu, kad dėl kai ko buvau teisi. Pvz: sakiau, kad Astai išėjus į kitą mokyklą, mes nebebendrausim taip, kaip anksčiau. Ir tai pasitvirtino. Bet yra kaip yra ir nieko čia nebepakeisi...
Ir visgi šie metai nebuvo blogi. Gal geriau pasakysiu taip - daugiau geri nei blogi. Taigi, šių metų atradimas NR 1 - Paulina. Ech, miela mergiotė;) Man patinka, kad kai reikia ji būna rimta, santūri ir visada randa paguodos žodžių. Negaili savo laiko. Kartu ji yra linksma, atvira, kalbi:) Man nepatinka šalti, ''dirbtini'' žmonės, kurie bando įsijaust į suaugusio žmogaus kailį ir retai kada išlaužia šypseną... Kokio velnio?! Visai nesuprantu.
Visgi draugystė - retas ir brangus žodis, duži brangenybė, skylanti nuo karšto prisilietimo. Vieni draugai palieka tave gražiausių švenčių išvakarėse, kiti kaip įmanydami stengiasi tavyje įžiebti kalėdinę dvasią. Ir niekas negali pasakyt, kurie iš jų yra geresni... Ir vis dėl to, džiaugiuos dėl visko, kas buvo. Nesvarbu ar gero, ar blogo:)
2009 m. lapkričio 25 d., trečiadienis
-Kaip gerai,kad turime vienas kitą.
Meškiukas linktelėjo.
-Tu įsivaizduok-manęs nėra,tu vienas.
-O tu kur?
-Manęs nėra.
-Taip nebūna.
-Aš irgi taip manau.Bet štai staiga-manęs nėra.Tu vienas.Ir ką tu darysi?
-Eisiu pas tave.
-Kur?
-Kaip kur? Į namus.Ateisiu ir sakysiu:"Kodėl tu neatėjai?"O tu sakysi..
-Tu kvailys!Ką gi aš sakysiu jei manęs nėra.
-Jei nėra namuose,reiškia išėjai pas mane.
-Ne.Manęs nei lašelio nėra.Supranti?
-Ko tu prie manęs prikibai?Jeigu tavęs nėra,tai ir manęs nėra, supratai?
Meškiukas linktelėjo.
-Tu įsivaizduok-manęs nėra,tu vienas.
-O tu kur?
-Manęs nėra.
-Taip nebūna.
-Aš irgi taip manau.Bet štai staiga-manęs nėra.Tu vienas.Ir ką tu darysi?
-Eisiu pas tave.
-Kur?
-Kaip kur? Į namus.Ateisiu ir sakysiu:"Kodėl tu neatėjai?"O tu sakysi..
-Tu kvailys!Ką gi aš sakysiu jei manęs nėra.
-Jei nėra namuose,reiškia išėjai pas mane.
-Ne.Manęs nei lašelio nėra.Supranti?
-Ko tu prie manęs prikibai?Jeigu tavęs nėra,tai ir manęs nėra, supratai?
Konstitucinių asmens teisių garantas
Konstitucija – aukščiausią juridinę galią turintis teisės aktas visoje teisės sistemoje. Priimdama Konstituciją tauta kartu padeda ir savo, kaip valstybinės bendruomenės, bendro gyvenimo norminį pagrindą, įtvirtina valstybę kaip visos visuomenės gėrį, taip siekdama atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės. Konstitucija yra ne vien pagrindinės procedūrinės taisyklės, bet ir materialiosios normos. Šiuo požiūriu žmogaus teisės ir laisvės materialiai kildinamos iš pačio žmogaus religinių, politinių, filosofinių, teisinių samprotavimų, o formaliai – iš Anglijos konstitucinių aktų.
1992m. Lietuvos Respublikos Konstitucija buvo rengiama atsižvelgiant į Jungtinių Tautų bei Europos Tarybos dokumentus, todėl atitinka tarptautinius žmogaus teisių reikalavimus. Lietuvos Respublikos (toliau LR) Konstitucijoje pateiktas žmogaus teisių ir laisvių sąrašas yra skirstomas į pilietines ir politines, ekonomines, socialines, kultūrines. Visos teisės ir laisvės yra susijusios ir neatskiriamos. Tą patvirtina Konstitucijos 6str. 1 dalis.
Konstitucijos sandara: preambulė, pagrindinė dalis (14 skirsnių), baigiamosios, pereinamosios, papildomos nuostatos. Preambulė – tai tarsi įvadas į konstitucinio reguliavimo sistemą. Dažniausiai preambulės nuostatos nėra suprantamos kaip teisės normos, tačiau tais atvejais, kai joje yra skelbiamos pagrindinės teisės ir laisvės, šios nuostatos turi tokią pat juridinę galią, kaip ir kitos Konstitucijos dalių normos. Tačiau žmogaus ir piliečio teisės ir laisvės, valstybės organizacija, valstybės valdžios institucijų statusas, tarpusavio ir vietos valdžios santykiai, vietos savivaldos pagrindai yra įtvirtinti pagrindinėje Konstitucijos dalyje.
LR, įtvirtindama Konstitucijoje žmogaus teises ir laisves, įsipareigojo jas gerbti, jų laikytis, užtikrinti jų gynybą, saugoti jas nuo bet kokio neteisėto kėsinimosi ar ribojimo. O pasikėsinus į jas, pagal LR Konstitucijos 30str. asmeniui suteikiama teisė jas apginti kreipiantis į teismą (procesinė teisinė garantija). Demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija. Toks teisių ir laisvių gynimo būdas, skirtingai nuo kitų, yra vienas iš svarbiausių demokratinėje valstybėje, nes būtent jis suformavo visuotinai pripažintus demokratinius principus, tokius kaip - lygybės teismui, viešumo, rungimosi, teisės būti išklausytam teisme ir kitus. O teisė kreiptis į teismą – absoliuti (LRK 30str.)
Žmogaus teisių ir laisvių garantijos – tai tam tikra teisės normų, principų ir priemonių, kuriomis yra užtikrinamos žmogaus teisės ir laisvės, sistema. Pagrindinė teisės norma – žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės (18str.). Pamatinė norma - paskutinė ir aukščiausioji teisės norma, kuri suvienija normų įvairovę. Konstitucija sąlygoja visas kitas teisės normas. LR Konstitucijoje 7str. 1d. yra įtvirtinta nuostata, jog joks įstatymas ar teisės aktas priešingas Konstitucijai negalioja. Žmogaus teisės ir laisvės yra formuluojamos atsižvelgiant į minėtą doktrininį principą – žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės. 6str. 2d. (2 skirsnyje) teigiama, kad kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija – tai svarbus žmogaus teisių įgyvendinimo, tiesioginio taikymo principas. Priemonės: Visuotinė žmogaus teisių deklaracija ir preambulė.
Žmogaus teisių garantijas galėtume suskirstyti į teisines ir neteisines. Teisinės – tai teisės normų ir institucijų sistema, o neteisinėms garantijoms galėtume priskirti valstybės valdžios įgyvendinimo pagrindus, valstybės formą, jos politinį režimą, valdžių padalijimo principą, visuomenės kultūros lygį.
Teisines žmogaus teisių garantijas galima būtų suskirstyti į materialias, procesines ir institucines.
Materialioms garantijoms priskirtini: Konstitucija, įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriuose įtvirtintos žmogaus teisės ir jų apsauga. Procesinėms garantijoms visų pirma reikėtų priskirti Konstitucijoje įtvirtintą asmens, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą. Prie procesinių garantijų priskirtina ir Peticijų įstatyme numatyta teisė kreiptis su peticija į tokias valstybės institucijas, kaip Seimas, Vyriausybė, kad būtų sprendžiami svarbūs su žmogaus teisėmis susiję klausimai ir kt.
Institucinėms garantijoms galėtume priskirti institucijas, kurioms yra priskirta žmogaus teisių gynyba. Tarp teisinių institucinių garantijų svarbiausia vieta tenka teismams, ne mažiau svarbios ir įvairios kontrolierių institucijos.
Institucinėms žmogaus teisių garantijoms yra skirtas Konstitucijos 73 straipsnis, kuriame nurodoma, kad piliečių skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų (išskyrus teisėjus) piktnaudžiavimo ar biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai; prireikus Seimas gali steigti ir kitas kontrolės institucijas. Konstitucijos 124 straipsnyje nurodoma, kad savivaldybių tarybų, jų vykdomųjų organų bei jų pareigūnų aktai ar veiksmai, pažeidžiantys piliečių ir organizacijų teises, gali būti skundžiami teisme.
Civiliniame, Baudžiamajame, Administracinių teisės pažeidimų, Civilinio ir Baudžiamojo proceso ir kituose kodeksuose, atskiruose įstatymuose taip pat suformuluotos kai kurios svarbios materialinės ir procesinės žmogaus teisių garantijos ir detalizuoti Konstitucijos principai. Iš įstatymų reikėtų išskirti Peticijų įstatymą ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą,o Iš institucinių garantijų reikėtų išskirti teismus.
Taigi, apibendrindama norėčiau pasakyti, kad žmogaus teisės yra vienas svarbiausių konstitucinės teisės institutų, o Konstitucija – svarbiausias ir autoritetingiausias teisės šaltinis žmogaus teisių srityje.
Tai vienas iš sunkiausių ir svarbiausių namų darbų iš JTA;))
Konstitucija – aukščiausią juridinę galią turintis teisės aktas visoje teisės sistemoje. Priimdama Konstituciją tauta kartu padeda ir savo, kaip valstybinės bendruomenės, bendro gyvenimo norminį pagrindą, įtvirtina valstybę kaip visos visuomenės gėrį, taip siekdama atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės. Konstitucija yra ne vien pagrindinės procedūrinės taisyklės, bet ir materialiosios normos. Šiuo požiūriu žmogaus teisės ir laisvės materialiai kildinamos iš pačio žmogaus religinių, politinių, filosofinių, teisinių samprotavimų, o formaliai – iš Anglijos konstitucinių aktų.
1992m. Lietuvos Respublikos Konstitucija buvo rengiama atsižvelgiant į Jungtinių Tautų bei Europos Tarybos dokumentus, todėl atitinka tarptautinius žmogaus teisių reikalavimus. Lietuvos Respublikos (toliau LR) Konstitucijoje pateiktas žmogaus teisių ir laisvių sąrašas yra skirstomas į pilietines ir politines, ekonomines, socialines, kultūrines. Visos teisės ir laisvės yra susijusios ir neatskiriamos. Tą patvirtina Konstitucijos 6str. 1 dalis.
Konstitucijos sandara: preambulė, pagrindinė dalis (14 skirsnių), baigiamosios, pereinamosios, papildomos nuostatos. Preambulė – tai tarsi įvadas į konstitucinio reguliavimo sistemą. Dažniausiai preambulės nuostatos nėra suprantamos kaip teisės normos, tačiau tais atvejais, kai joje yra skelbiamos pagrindinės teisės ir laisvės, šios nuostatos turi tokią pat juridinę galią, kaip ir kitos Konstitucijos dalių normos. Tačiau žmogaus ir piliečio teisės ir laisvės, valstybės organizacija, valstybės valdžios institucijų statusas, tarpusavio ir vietos valdžios santykiai, vietos savivaldos pagrindai yra įtvirtinti pagrindinėje Konstitucijos dalyje.
LR, įtvirtindama Konstitucijoje žmogaus teises ir laisves, įsipareigojo jas gerbti, jų laikytis, užtikrinti jų gynybą, saugoti jas nuo bet kokio neteisėto kėsinimosi ar ribojimo. O pasikėsinus į jas, pagal LR Konstitucijos 30str. asmeniui suteikiama teisė jas apginti kreipiantis į teismą (procesinė teisinė garantija). Demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija. Toks teisių ir laisvių gynimo būdas, skirtingai nuo kitų, yra vienas iš svarbiausių demokratinėje valstybėje, nes būtent jis suformavo visuotinai pripažintus demokratinius principus, tokius kaip - lygybės teismui, viešumo, rungimosi, teisės būti išklausytam teisme ir kitus. O teisė kreiptis į teismą – absoliuti (LRK 30str.)
Žmogaus teisių ir laisvių garantijos – tai tam tikra teisės normų, principų ir priemonių, kuriomis yra užtikrinamos žmogaus teisės ir laisvės, sistema. Pagrindinė teisės norma – žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės (18str.). Pamatinė norma - paskutinė ir aukščiausioji teisės norma, kuri suvienija normų įvairovę. Konstitucija sąlygoja visas kitas teisės normas. LR Konstitucijoje 7str. 1d. yra įtvirtinta nuostata, jog joks įstatymas ar teisės aktas priešingas Konstitucijai negalioja. Žmogaus teisės ir laisvės yra formuluojamos atsižvelgiant į minėtą doktrininį principą – žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės. 6str. 2d. (2 skirsnyje) teigiama, kad kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija – tai svarbus žmogaus teisių įgyvendinimo, tiesioginio taikymo principas. Priemonės: Visuotinė žmogaus teisių deklaracija ir preambulė.
Žmogaus teisių garantijas galėtume suskirstyti į teisines ir neteisines. Teisinės – tai teisės normų ir institucijų sistema, o neteisinėms garantijoms galėtume priskirti valstybės valdžios įgyvendinimo pagrindus, valstybės formą, jos politinį režimą, valdžių padalijimo principą, visuomenės kultūros lygį.
Teisines žmogaus teisių garantijas galima būtų suskirstyti į materialias, procesines ir institucines.
Materialioms garantijoms priskirtini: Konstitucija, įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriuose įtvirtintos žmogaus teisės ir jų apsauga. Procesinėms garantijoms visų pirma reikėtų priskirti Konstitucijoje įtvirtintą asmens, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą. Prie procesinių garantijų priskirtina ir Peticijų įstatyme numatyta teisė kreiptis su peticija į tokias valstybės institucijas, kaip Seimas, Vyriausybė, kad būtų sprendžiami svarbūs su žmogaus teisėmis susiję klausimai ir kt.
Institucinėms garantijoms galėtume priskirti institucijas, kurioms yra priskirta žmogaus teisių gynyba. Tarp teisinių institucinių garantijų svarbiausia vieta tenka teismams, ne mažiau svarbios ir įvairios kontrolierių institucijos.
Institucinėms žmogaus teisių garantijoms yra skirtas Konstitucijos 73 straipsnis, kuriame nurodoma, kad piliečių skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų (išskyrus teisėjus) piktnaudžiavimo ar biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai; prireikus Seimas gali steigti ir kitas kontrolės institucijas. Konstitucijos 124 straipsnyje nurodoma, kad savivaldybių tarybų, jų vykdomųjų organų bei jų pareigūnų aktai ar veiksmai, pažeidžiantys piliečių ir organizacijų teises, gali būti skundžiami teisme.
Civiliniame, Baudžiamajame, Administracinių teisės pažeidimų, Civilinio ir Baudžiamojo proceso ir kituose kodeksuose, atskiruose įstatymuose taip pat suformuluotos kai kurios svarbios materialinės ir procesinės žmogaus teisių garantijos ir detalizuoti Konstitucijos principai. Iš įstatymų reikėtų išskirti Peticijų įstatymą ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą,o Iš institucinių garantijų reikėtų išskirti teismus.
Taigi, apibendrindama norėčiau pasakyti, kad žmogaus teisės yra vienas svarbiausių konstitucinės teisės institutų, o Konstitucija – svarbiausias ir autoritetingiausias teisės šaltinis žmogaus teisių srityje.
Tai vienas iš sunkiausių ir svarbiausių namų darbų iš JTA;))
2009 m. lapkričio 18 d., trečiadienis
2009 m. lapkričio 17 d., antradienis
2009 m. lapkričio 11 d., trečiadienis
Skorpionas:
Vandens ženklas, globojamas Marso. Marsas į jo gyvenimą atneša daug rūpesčių, tačiau ir didžiulį norą juos nugalėti. Prieštaringa asmenybė. Negailestinga ir aistringa. Ją galima arba mylėti arba jos nekęsti. Skorpionams neegzistuoja kliūčių. Jie analitinio mąstymo, tačiau taip pat turi gerą intuiciją. Energingi, dažniausiai siekiantys užsibrėžto tikslo.
Vandens ženklas, globojamas Marso. Marsas į jo gyvenimą atneša daug rūpesčių, tačiau ir didžiulį norą juos nugalėti. Prieštaringa asmenybė. Negailestinga ir aistringa. Ją galima arba mylėti arba jos nekęsti. Skorpionams neegzistuoja kliūčių. Jie analitinio mąstymo, tačiau taip pat turi gerą intuiciją. Energingi, dažniausiai siekiantys užsibrėžto tikslo.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)