Meile,
Kažkada buvo gera... Kodėl viskas, kas džiugina, baigias? Sakai, likimas?
Man liūdna.Labai. Kiekvieną kartą, prisiminus tave, man suspaudžia širdį. Blogiausia, kad esu bejėgė. Nebepriklausau sau.
Kai sutinku tave, noriu išgirst tavo balsą, pamatyt pačias gražiausias pasauly akis...
Žinau, kad aš tau nerūpiu. Kad aš tau - niekas. Neseniai tuo įsitikinau, o iki tol, maniau, kad abu esam nedrąsūs. Noris verkt. Tau, turbūt, juoktis?
Rašau tai, ką jaučiu ir dabar, jei būtum šalia, nebijočiau žiūrėt tau į akis, pasakyt kiek daug man reiški. Negaliu išmest tavęs iš savo minčių. Bet privalau susitaikyti su esama padėtim. Ne visada būna taip, kaip norim.
Tikiu, kad tau į visa tai nusispjaut. Taip pat, žinau, kad niekada gyvenime neskaitysi šio laiško. Tau aš neįdomi . Man labai liūdna. Pati kalta. Taip ir turėjo būt.
Viskas, ko noriu, kad tu būtum labai laimingas.
Amžinai tavo,
Eglė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą