Ak! Norečiau išsivaduot iš to košmariško sapno! Kuo greičiau ištrūkt iš visa naikinančios mėsmalės ir įsisupus į antklodę išgulėt kol pabusiu. Jaučiu, kaip įtraukia ji mane pamažu: pradėdama nuo kojų pirštų, pirmiausia traiškydama juos, jų plonus kaulelius...Mala užgriebdama vis daugiau: pėdas, kojų blauzdas, dubens kaulus, pilvą, vėliau - plaštakas, rankas, pečius... (Dieve! Bent galvą išsaugot, bent širdį palikit man!) Rodos ir galvą traiško, ir mano mintis naikina... Kapanojuosi, kaukiu iš skausmo ir nevilties, dustu, dustu!
Bet ji žiauri ir negailestinga, didelį ir galinga ta ŽMOGAUS naikinimo mašina... Ne! Bent širdį palikit, bent ją! Skausmų iškankintą, nerimo ir baimės išsekintą, bet...palikit! Tik taip sugebėsiu kuo greičiau išsivaduot iš to košmaro.
-Gelbėkit!!!-rodos, šaukiu visa gerkle, bet balsas stringa...
Ir pagaliau - nubundu iš visa naikinančio sapno. Vis dar virpu iš išgascio ir baimės... O kaip atstatyt savo sutraiškytą kūną, kraujuojančias žaizdas, mintis ir sutryptus jausmus? O kaip kožmarų iškankintą širdį priversti vėl jausti, vėl pasitikėt žmonėm, vėl mylėt??

100-asis ĮRAŠAS!!!

Kaip greit bėga laikas...:) Atrodo vos vakar pradėjau rašyt el.dienoraštį, o jau 100 įrašų. 100 įsimintinų dalykų, kurie vienaip ar kitaip pakeitė mano gyvenimą. Uch, perskaičius visus įrašus, net nejauku pasidaro. Nejaugi tiek visko atsitiko??
Na, o dabar grįžkim prie gyvenimo:D Praeitas penktadienis buvo beprotiškas;D Visų pirma, po pamokų lekiau namo pasiimt bapkių, tada į kirpyklą. Grįžau namo, susikroviau šmutkes ir pas savo angeliuką;) :* (hug) Ot linksmai pasibuvom!!! Nuo 14h iki 19h:D Suvalgėm ledų, vynuogių, mišrainytės:D Būrėmės, šokom, šėlom, plepėjom...:) Laikas nepastebimai greitai pralėkė:D Atrodė, kad ne 5val, o 5min:D Su visais kitais vos valandą ištempiu:D Tiesa, dar sumąstėm planą chuliganą, bet tai TIK TARP MŪSŲ;DDD
Tuomet iškart į šokius;D Įkalėm su Astuliu ir Gretuliu šampės (aš-tik vieną stiklinę dėl kompanijos), ir taip išsidūkom, kad vai vai vai;D Vos jutau kojas, kai namo parėjau;D Užmigau gal 1val, o 7:30min jau reikėjo keltis į Romerį. Ten viskas taip nerealiai, kad aš dėl savo būsimos profesijos jau beveik 100% garantuota;D Belekaiiip idomu! Tiesa, susipažinau su tokia miela mergiote - lenke - Silvija. Va va vy vava:D
Sekmadienis išvis liux, bet jau išsiplečiau per daug;D Reik ką nors ir sau pasilaikyt;D
Apibendrinant, gyvenimas - gražus, aš - laiminga:)