2011 m. sausio 20 d., ketvirtadienis

Citrininis pyragas arba Išdrįsau !




Priekaištai sau - savotiška prabanga...Kai kaltinam save, jaučiam, kad niekas kitas neturi teisės mūsų apkaltinti...Ne kunigas, o pati išpažintis duoda mums nuodėmių atleidimą.

Pyrago pagrindui:

  1. 1,5 pakelio paprastų sausainių (pvz. ''Gaidelis'')
  2. 2 šaukštų cukraus
  3. 100g margarino


Įdarui:

  1. 4 kiaušinių trynių
  2. 4-5 citrinų sulčių (kitąkart dėčiau mažiau- buvo rūgštoka)
  3. 2 citrinų žievelės
  4. 1 ind. kondensuoto pieno


Papuošimui:

  1. 4 kiaušinių baltymų
  2. 4 šaukštų cukraus


Eiga: (Pagrindas)

Susmulkinkite sausainius. Gautus trupinius sumaišykite su cukrum ir margarinu. Paruoštą tešlą dėkite į kepimo skardą ir rankomis formuokite pagrindą su aukštais kraštais. Jį kepkite 180 laipsnių temperatūroje apie 10 minučių, kol gražiai paruduos. Tada išimkite ir atvėsinkite.

(Įdaras)

Elektriniu maišytuvu gerai išplakite kondensuotą pieną su kiaušinių tryniais. Kol mišinys plakamas, išspauskite citrinų sultis, patarkuokite žievelę ir viską sudėkite į mišinį ir toliau plakite, kol masė sutirštės. Ruošinį pilkite ant iškepto ir atvėsinto pagrindo ir kepkite orkaitėje apie 10-12 minučių. Tada atvėsinkite.

(Papuošimas)

Baltymus plakite 5-7 minutes, kol pasidarys balti ir purūs. Po truputį supilkite cukrų ir plakite, kol cukrus visiškai ištirps. Gautą masę užtepkite ant atvėsinto kepinio viršaus ir vėl kepkite orkaitėje 7-10 minučių, kol baltymo viršūnės pradės ruduoti. Pyragą atvėsinkite kambario temperatūroje, vėliau - šaldytuve. Skanaus :)

Receptas iš: ''RIMI- skaniausių idėjų kolekcija'' lankstinuko.



Atsisveikinti yra be galo sunku ir liūdna. Žmonės ateina ir išeina; kartais grįžta, kartais nebe...išlieka tik atsiminimai apie smagų krykštavimą, nemigo naktis, keturis su puse puodelio arbatos ir beprotiškus sumanymus (tuos, neįgyvendintuosius). Turbūt taip ir turi būti - kai kada tiesiog reikia išsiskirti tam, kad išsaugotum gražias akimirkas. Kad jų nenusineštų pykčio ir nesusipratimų audra. Kad liktų svajonės, kad būtų kažkas, kas atgaivintų priblėsusią ir jau ne tokią plačią šypseną laimės pristigusiame veide.Vis dėlto, sunku ir liūdna. Netgi tada, kai žmogus nėra labai artimas. Net jeigu jis tik vienas iš artimesnių svetimųjų, kažkuo sužavėjęs, sudominęs, nustebinęs ar įkvėpęs, bet pats to nesupratęs. Atsisveikinti net nepasisveikinus... Prasilenkti, galbūt nusišypsoti, tačiau nė nestabtelėti paklausti "Kaip sekasi?". Neturėti nieko asmeniško, bet vistiek prisiminti. Prisiminti bet ką, kad tik prisiminti...


(new start-ji)

Tam, kad įvertintum. Tam, kad brangintum. Tam, kad paimtum iš to visa, kas įmanoma šią akimirką. Tam, kad atiduotum visą save. Be "pasaugojimų" vėlesniam laikui. Tam, kad suprastum, kad nieko nėra amžino. Pats nesi amžinas.
Gyventi mylėti jausti justi siekti tikėti leisti būti kiekvienu savo iškvėpimu įkvėpimu ir tarpu tarp jų. Išnaudoti kiekvieną progą, jei tik jauti tiki galvoji, kad ji gali būti tavo. Nesvarbu, kad nesi tikras. Tiesiog ji gali būti vienintelė. Ar paskutinė.
Balansuoti ant peilio ašmenų. Ir sušokti patį aistringiausią tango su gyvenimu ant jų.

Patikėkit manim, aš žinau kaip viena sekundė apverčia visą gyvenimą...


(new start-ji)