Grįžtant prie žemiškų dalykų, šis savaitgalis - NUOSTABUS!!!
Visų pirma, PENKTADIENIS - su keliais pažįstamais rūkėm vyšninį kaljaną (žinau, kad negerai kiekvieną savaitgalį, bet... (shy)) ir žaidėm ''Alias''. Linksma buvo;)
ŠEŠTADIENIS: Sunkiai atsikėliau:D 8h ryto su Paulina perone jau laukėm greitojo traukinio. Vilnių pasiekėm jau už 35min. Ir, svarbiausia, jausmas buvo nerealus! :) Nuvykom į Romerį, aprodžiau savo svajonę...:) Vėliau nuvykom į Akropolį, kur praleidom daauug laiko!:D Nulėkėm į kavinę, kur laaabai skaniai pavalgėm. Ir man visiškai nusispjaut, ką kiti pasakys! Lai šneka, kad ir taip stora, o dar valgo... Žinot, atsakysiu: kiekvieną dieną mažiausiai po 1h(o dažniausiai 1,5h) sportuoju ne tam, kad valgyčiau salotų lapus! Taigi, vėliau siaubėm parduotuves ir pirkom kalėdines dovanas. Pripirkau belekiek:D Na, žinoma, tik tiems, kurie jų kategoriškai neatsisakė... Paskui lakstėm po drabužių parduotuves ir matavomes belekiek:D Žinoma, ir pirkom;p Galiausiai perlėkėm kvepalų parduotuves, nuo ko vėliau man žiauriai skaudėjo galvą:D Pasiekusios stotį, gėrėm laaabai skanios kavos:) Namo parsiradau apie 8h:D Išgėriau arbatos ir smigau! :D
Labai patiko! Ačiu, mažut!
SEKMADIENIS: Slidinėjom ant ledo, o kai buvau sušalus taip, kad nebejaučiau nei rankyčių, nei kojyčių, lėkėm tiesiai į pirtį. Va čia tai jausmas! Nerealus! Kaip visas suledėjęs atšildinėji (mm) O dar karštas šokoladas... Žodžiu, UNREAL!!! ;)
P.S. Sugalvojau puikius dalykėlius, kuriuos pridėsiu prie pagrindinės dovanos. Juos padarysiu savom rankom...

Koks keistas Gyvenimas.... Amžinai mes ieškome, amžinai nerandame, o suradę netikime. Bet, manau, sunkiausia žmogui yra tada, kai turi dvi rankas ir neturi ką apkabinti. Bet nereikia ieškoti, nes tai kas gražu, nuostabu ir tikra, ateina savaime. Ir aš tai žinau. Kuo puikiausiai žinau.
Mąstydama apie praeitį, vis dažniau suprantu, kad dėl kai ko buvau teisi. Pvz: sakiau, kad Astai išėjus į kitą mokyklą, mes nebebendrausim taip, kaip anksčiau. Ir tai pasitvirtino. Bet yra kaip yra ir nieko čia nebepakeisi...
Ir visgi šie metai nebuvo blogi. Gal geriau pasakysiu taip - daugiau geri nei blogi. Taigi, šių metų atradimas NR 1 - Paulina. Ech, miela mergiotė;) Man patinka, kad kai reikia ji būna rimta, santūri ir visada randa paguodos žodžių. Negaili savo laiko. Kartu ji yra linksma, atvira, kalbi:) Man nepatinka šalti, ''dirbtini'' žmonės, kurie bando įsijaust į suaugusio žmogaus kailį ir retai kada išlaužia šypseną... Kokio velnio?! Visai nesuprantu.
Visgi draugystė - retas ir brangus žodis, duži brangenybė, skylanti nuo karšto prisilietimo. Vieni draugai palieka tave gražiausių švenčių išvakarėse, kiti kaip įmanydami stengiasi tavyje įžiebti kalėdinę dvasią. Ir niekas negali pasakyt, kurie iš jų yra geresni... Ir vis dėl to, džiaugiuos dėl visko, kas buvo. Nesvarbu ar gero, ar blogo:)