Koks keistas Gyvenimas.... Amžinai mes ieškome, amžinai nerandame, o suradę netikime. Bet, manau, sunkiausia žmogui yra tada, kai turi dvi rankas ir neturi ką apkabinti. Bet nereikia ieškoti, nes tai kas gražu, nuostabu ir tikra, ateina savaime. Ir aš tai žinau. Kuo puikiausiai žinau.
Mąstydama apie praeitį, vis dažniau suprantu, kad dėl kai ko buvau teisi. Pvz: sakiau, kad Astai išėjus į kitą mokyklą, mes nebebendrausim taip, kaip anksčiau. Ir tai pasitvirtino. Bet yra kaip yra ir nieko čia nebepakeisi...
Ir visgi šie metai nebuvo blogi. Gal geriau pasakysiu taip - daugiau geri nei blogi. Taigi, šių metų atradimas NR 1 - Paulina. Ech, miela mergiotė;) Man patinka, kad kai reikia ji būna rimta, santūri ir visada randa paguodos žodžių. Negaili savo laiko. Kartu ji yra linksma, atvira, kalbi:) Man nepatinka šalti, ''dirbtini'' žmonės, kurie bando įsijaust į suaugusio žmogaus kailį ir retai kada išlaužia šypseną... Kokio velnio?! Visai nesuprantu.
Visgi draugystė - retas ir brangus žodis, duži brangenybė, skylanti nuo karšto prisilietimo. Vieni draugai palieka tave gražiausių švenčių išvakarėse, kiti kaip įmanydami stengiasi tavyje įžiebti kalėdinę dvasią. Ir niekas negali pasakyt, kurie iš jų yra geresni... Ir vis dėl to, džiaugiuos dėl visko, kas buvo. Nesvarbu ar gero, ar blogo:)