2011 m. kovo 28 d., pirmadienis

Ką merginos daro, kai joms liūdna?

a) eina į kirpyklą;
b) valgo šokoladą;
c) sportuoja;





Tahaha! Kad ir ką pasirinktum - būsi teisus. Šiandien aš dariau viską: lankiaus kirpykloj, sportavau...tik nevalgiau šokolado. Na, žinot, pavasariniai išprotėjimai ir pan :))  Nepaisant to, aš džiaugiuos savo gyvenimu... Taip taip, žinau, kartais paburbuliuoju, padepresuoju, paverkiu, bet! Mėgstu tai, ką turiu dabar. Trypiu kojom, ožiuojuos ir zyziu. Nenoriu baigt šio etapo. Nenoriu tapt savarankiška ir gyvent kažkur, kažkaip ir su kažkuo. Noriu (be jokių minčių apie kcal) valgyt močiutės keptus blynus su braškių uogiene. Noriu sėdėt tam pačiam suole, stebėt tą patį vaizdą pro langą, bendraut su tais pačiais žmonėm. Nenoriu, kad kas nors keistųsi! Bijau to, kas neišvengiama. Žinau, kad dar keli mėnesiai ir jau niekas nesiterlios su manim. ''Turi būti savarankiška'',- pasakys ir numes sarkastišką šypsenėlę: ''O ką aš sakiau''. Ši liūdna perspektyva tamsiom spalvom nutapnoja mano šių dienų pasaulį, šiaip ne taip besilaikantį ant iškvęrusio molberto. Tai neleidžia man mėgautis paskutinėm beprotiškom, kvaištelėjusiom, nerūpestingom dienom... ''Išgyvensiu'',- sakau ir nuraminu. Klaipėdoj, Vilniuj ar Ispanijoj. Kažkur tikrai.

Komentarų nėra: