Svajonės.. Ką su jomis veikti? Va, prisisvajojau apie dangiškus migdolus ir priėmiau norimą, už esamą. O ką dabar daryt? Juk žmonės, netekę svajonių, tampa tarsi nejudrūs išskridusio angelo sparnai. Tegul visi žmonės pamiršta mane, tegul dūžta akmenys granito! Velniop! Kas čia vyksta? Kas su manimi darosi? Kodėl aš, ta, kuri juokėsi iš menkniekių, dabar nori verkt dėl jų?! Yra žmonės. Aš juos sutinku. Kada nors keliai išsiskiria tai aš žinau. Bent jau bandau tai sužinoti. Turbūt šito žinojimo man ir trūksta.. Gaila..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą