Nėriniuoti audiniai tokie trapūs,
Virpančios dulkės tokios baltos.
Nereikia nei žodžių, nei šypsenos
Pasilik toks koks buvai...
Pasilik nežinomas, susimąstęs
Išbalęs kaip rudens rytas,
Prie pasvirusio gluosnio
Nusėto šešėlių fone.
Minutė-ir vėjas pakitęs
Išsklaidys vėl lapus,
Minutė-ir širdis prabus
Pamatys, kad tai ne tu..
Pabūk be žodžių, be šypsenos,
Pabūk kol kas tik akimirkai.
Nėriniuoti šešėliai tokie trapūs
Ir balta dulkė tokia švelni..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą