Už lango vėsi naktis, tylu, ramu, Kas gi galėtų man padėti, kai aš liūdžiu? Šaukiu pagalbos- atsako nėra.. Matyt esu aš visiškai viena.. Tamsi naktis glosto mano plaukus, O aš vaikštau viena kaip paplaukus.. Širdis daužos tyliai tyliai, ieško, kas palaikytų jai draugiją. Nieks negali, nieks negirdi, noris šiąnakt jai numirti.. Nieks suprast manęs nenori, stai kodėl elgiuos aš oriai. Iškeliu galva, kad ir kaip sunku, ir pirmyn einu, tolyn žvelgiu. Neatsigręžiu atgal, man nereikia to, bet gal.. Juk viduj man taip baisu, taip liūdna ir nyku, nieks nemato, kaip verkiu, kaip pagalbos aš šaukiu.. Matyt kadaise likau nesuprasta, todėl dabar esu viena. Gal taip lemta, nežinau.. Visgi nieko aš nesupratau.. Noriu aš nebūt viena, džiaugtis kiekviena diena.. Bet tai tik svajonė dar viena.. O gaila..