Rusiško eilėraščio vertimas.

Nėriniuoti audiniai tokie trapūs,
Virpančios dulkės tokios baltos.
Nereikia nei žodžių, nei šypsenos
Pasilik toks koks buvai...
Pasilik nežinomas, susimąstęs
Išbalęs kaip rudens rytas,
Prie pasvirusio gluosnio
Nusėto šešėlių fone.
Minutė-ir vėjas pakitęs
Išsklaidys vėl lapus,
Minutė-ir širdis prabus
Pamatys, kad tai ne tu..
Pabūk be žodžių, be šypsenos,
Pabūk kol kas tik akimirkai.
Nėriniuoti šešėliai tokie trapūs
Ir balta dulkė tokia švelni..

... O šiandien,

Kai širdyje ir šalta, ir tamsu,

Ir naktį nuo dienos atskirti nebemoku,

Aš į dangaus ugninę saulę

Tiesiu maldaudamas rankas:

-O tu, kurios aš šilumą ir šviesą

Matau kiekviename buities krisle,

Apšvieski ir mane,

Sušildyk ir mane,

Kad vėl, kaip antai, degčiau ir liepsnočiau...

...O ji atsakė man:

-Jei tu savy

Savosios saulės neturi,

Aš veltui šildyčiau ir šviesčiau...

Svajonės.

Svajonės.. Ką su jomis veikti? Va, prisisvajojau apie dangiškus migdolus ir priėmiau norimą, už esamą. O ką dabar daryt? Juk žmonės, netekę svajonių, tampa tarsi nejudrūs išskridusio angelo sparnai. Tegul visi žmonės pamiršta mane, tegul dūžta akmenys granito! Velniop! Kas čia vyksta? Kas su manimi darosi? Kodėl aš, ta, kuri juokėsi iš menkniekių, dabar nori verkt dėl jų?! Yra žmonės. Aš juos sutinku. Kada nors keliai išsiskiria tai aš žinau. Bent jau bandau tai sužinoti. Turbūt šito žinojimo man ir trūksta.. Gaila..

Gera būti geru žmogumi.

Būna dienų lyg ant sparnų... Jauties lyg skraidytum saulies nutviekstu paukščių taku... džiaugsmui nebebūtų ribų... norų turėtum tiek nuoširdžių... o kaip be svajų ?M... kartais užsisvajoti taip gera... tuomet aplink matai tik gera, kaip gera daryti gera... svajojant nekenti realybės... mintys sukasi svajų rate... kuriame kiekvienas mažas saulės spindulėlis yra viena svajonė... o rato apačioje - ant žolės, kiekvienas mažas rasos lašelis yra geras noras... Ir tau gera svajoti ?Turbūt mums visiems patinka pabėgti nuo kasdienybės... aplink matyt tik gera... gyvent be nuoskaudų, užgaulionių, be barnių, pykčių, vaidų, verksmų... be visokas pikta... nes iš dalies, kai kitam padarai pikta, po kiek laiko gailiesi, kad taip pasielgei... tuomet pyksti ant savęs... Ar tai yra gerai ?Kaip toli gali pakrypti tema nuo saulėtos, geros dienos iki pykčio... Atmink mano pastebėjimą:Viskas kas yra šioje žemėje yra savaip susiję... Tu privalai gerbti ir mylėti ne tik save, bet ir aplinkinius... tuomet jausiesi puikiai... ir palinkiniai bus laimingi... Ir nebereikės filosofuoti ar krauti sau ant galvos visokias nesąmones...Patikėk! gera būti geru žmogum >;)~

Gyveni?!

Išgyvena tik stipresnieji, tik jie išlieka populiarūs, bet jiems nebūtų taip lengva, jeigu nebūtų silpnesniųjų... Tik jų pagalba jie iškyla į viršų, atimdami iš žmogaus kažką brangaus, galbūt paskutinį ką tas žmogus turėjo, tiesiog kopijuodami tai savo naudai, pasisavindami be jokio gailesčio, nes juk jie laiko save stipresniais. Jie neturi valios, nejaučia saiko ir jiems nerūpi, kaip gyvena kiti, kokia jų kasdienybė, ko jie siekia ateityje, kokia ateitis jų laukia, kokie jų gyvenimo tikslai, ir išvis:AR JIE TURI ATEITĮ ?Dauguma jūsų nesusimąsto, bet tai nerodo, kad jūs stiprūs, tai rodo, kad jūs nemokat gyventi, džiaugtis gyvenimu toks koks jis yra ir išspausti iš jo, net menkiausias laimės akimirkas... Džiaugtis tuo, ką jums yra paruošęs likimas... Apsidairyti aplink...Tu pažiūrėk! Kokia skaisti saulė, karštas smėlis, gaivus vanduo, ryškios žvaigždės, žėrinti žolė... Mokėk gyventi ir gyvenimas tau bus teisingas... †