Aš niekada nebūsiu kieta. Net nenoriu tokia būti. Nenoriu, jei tai reiškia gerti kaip beždžionei ir paskui elgtis kaip kvailei. Aš turiu savigarbos.
Man kartais įdomu, kodėl žmonės trokšta būti mėgstami. Kai imu apie tai galvoti, suprantu, kad yra tik keletas žmonių, su kuriais noriu bendrauti, tai kodėl turėčiau tikėtis, jog visi norės bendrauti su manim? Aš net ne itin mėgstu kalbėtis. Dažniausiai pasilaikau savo mintis sau. Jei jau taip, tai, ko gero, ne itin ir džiaugiuosi bendraudama su žmonėmis.
Kodėl, norėdami tapti kieti, žmonės elgiasi taip šlykščiai? Ar taip reikia išsiskirti iš kitų? Tapti bjauria apgavike? Kvailystės! Jau verčiau būsiu pilka, nei švytinčia smiltele dykumoj, jei reikia taip elgtis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą