Kai stovi prie karsto, nors jis ir ne tau skirtas, ar neateina noras pagalvoti apie savo gyvenimą?
Ar neateina noras paklausti savęs, kodėl gyveni, ir paklausti žmogaus, kodėl jis mirė?
Kai matai karstą ir žmogų, ar nemąstai: kam tu? kodėl tu?
Ar ne dažnai jie dabar greta vienas kito?
Žmogus ir karstas.
Karstas ir žmogus.
Ar ne per daug dažnai jie dabar vienas šalia kito?
Juk karas baigėsi. Ačiū Dievui, pasibaigė.
Ko dar?
Dar ko reikia?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą