Gulėti ir klausyti lietaus kritimo į langa, žiūrėti kaip žemyn krenta lašai, bet jie taip tavęs ir nepasiekia.Begalybė minčių pešasi galvoje, ir nežinai kur dėtis.Nežinai kurį kelią pasirinkti, kuo tikėti, ką mylėti.Galvoji apie vasarą, apie draugus.Apie tuos kuriuos prisirakinęs, ir tuos kurie laikosi vos už plonytės gijos, ir bet kada gali atitrūkti..Žmonės, jų balsai,Padarytos klaidos iš kurių niekada nepasimokai..Ir taip liūdna, nes niekas nekrypsta į gerąją pusę, nors vasara.
Nes kai taip galvoji tik dar blogiau, o jei dar ir užrašai, tai jau išvis..