Gražu !

Atsibundi - ir nežinai, ar tu
Dar gyvas, ar jau miręs! Po šiais skliautais
Sustoja laikas. Tik girdėt, kaip kabo
Viršum galvos dulkėta amžinybė.
širdis, atrodo, plaka - taigi gyvas.
Ar džiaugtis, ar liūdėt dėl to? žmogau,
Nepiktžodžiauk, - nes gyvasties siūlelis
Ne tau priklauso. Tu esi beturtis.
Tu nieko neturi.
Išskyrus skausmą.
Ir niekas iš tavęs jo neatims -
Nei priešai, nei draugai. Esi turtingas,
Jei dar kentėt gali ir jei pasaulį
Jauti kaip sopulį, kurio centre
Negęstančia žaizda žmogus liepsnoja.
Kaip dega nugara! Kaip rėkia skausmas,
Kaip mano kūnu jis galingai šaukia!
Gerai, gerai - girdžiu. Nutilk, nutilk!
Bijau tavęs ir traukiuos nuo tavęs,
Užleisdamas tau visa savo kūną -
Gali jį pasiimti, tik palik
Mane ramybėj...


                                             [Just. Marcinkevičius]

Keistoka...
Kai pasakiau, kad vienas iš daugelio mane įžeidė, žadėjai jam duot į galvą.
Kas ir ką dabar turėtų padaryti tau? m? 

Sakei, kad gyvenimas kaip žaidimas, vienas neteisingas ėjimas ir viskas sugadinta.Atleisk, buvau nevykusi žaidėja, žaidžiau su berniuku, kuris žaidimą mokėjo žaisti geriau nei aš.. Tu vienu ėjimu sugriovei mano pavasarį, vienu ėjimu sudaužė tikėjimą žmonėmis ir savimi. Dabar jau tylėk.
Tyliai palydėk mane žvilgsniu ir paleisk, leisk man išeiti. Mūsų pasauliai labai skirtingi ir jie niekada nebus surišti..  Tavajame gyvuoja vasara- ryškios spalvos, karštas oras, aistros, o manasis šaltas, žiemiškas ir naivus. Būtum slėpęs - iki šiol viską rožėm klotume. SALDUS MELAS GERIAU.


Tikriausiai naiviai tikėjau tuo, kas iš pat pradžių buvo pasmerkta.  


♥

....- Tu nė pati nežinai, ko nori!!!
- Pfff. Nieko tu nežinai!
- Ak taip? Tai pasakyk pasakyk
- Lengvumo jausmo... istorijos šimtuko ir na gal JO
- Gal dar dietinės kolos ir cigaretės? Nes JO tai tu tikrai  neturėsi
- Nuuuuuuuuuu. ....


Pasišnekėjom, skaitosi.

Sausainiuuuuk,

Pasiilgau!! Nebeturiu ko pavaišint pagal naują receptą iškeptu pyragėliu... Nebegirdžiu paguodos žodžių, kai pusdienį trukęs gamybos procesas tampa degėsiu. Nebeturim vienas kito. O...turėjom??


                                           Saldžios ateities, kleckuti. ;*

 Ašarėlių pyragėlis

Tešlai:

1. 2 stiklinės miltų
2. Nepilna stiklinė cukraus
3. 1 šaukštelis kepimo miltelių
4. 3 kiaušinių tryniai
5. 1 šaukštas grietinės
6. 70g sviesto

Įdarui:

1. 0,5 kg varškės
2. 3 baltymai
3. 1 šaukštelis vanilinio cukraus
4. Pusė stiklinės cukraus

Pertepti:

1. Mėgstama uogienė ( slyvų labiausiai tinka)

Gamyba:

1. Tešlai sumaišyti visus sausus produktus.
2. Įmušti tris trynius, sukrėsti grietinę, gabaliukais supjaustytą sviestą.
3. Suminkyti.
4. Dalį tešlos atskirti ir iškloti skardos dugną.
5. Į varškę suberti cukrų ir iki standžių putų išplaktus baltymus. 
6. Ant tešlos pagrindo sukrėsti varškę, ant jos stiklinę uogienės, o ant šios suberiame trupinius.
7. Kepti apie 40 min 200 - 220 laipsnių temperatūroje.
8. Skanaus! :) 

    

Tau jis patikdavo. Žinau...

Kai paprašau išklausyti mane, o tu pradedi man patarinėti - nepadarai, ko prašau.
Kai paprašau išklausyti mane, o tu pradedi aiškinti, kodėl neturėčiau taip jaustis - pamini mano jausmus.
Kai paprašau išklausyti mane, o tau pasirodo, jog turi kažką daryti, kad išspręstum mano problemas - apvili mane.(Kad ir kaip tau keista bebūtų)
PAKLAUSYK!
Prašau, nekalbėk ir nieko nedaryk - tik išgirsk mane.
Patarimas yra pigus.
Aš galiu pasirūpinti savimi - nesu bejėgė. Galbūt netekus drąsos ir svyruojanti, bet tikrai ne bejėgė.
Kai padarai kažką vietoj manęs, ką galiu ir privalau padaryti pati, padidini mano baimę ir nevisavertiškumą.
Bet...
Kai leidi paprastai suvokti, kad jaučiu tai, ką jaučiu (nesvarbu, kad tai nelogiška), tada galiu liautis mėginus įtikinėti tave, kad man ''tikrai viskas gerai. neliūdžiu. man jo net nereikia. neprisimenu. neskauda. nemyliu.'' ir susitvarkyti su tuo nelengvu reikalu, slypinčiu už to nelogiško jausmo.
Kai tai pasidaro aišku, atsakymai tampa akivaizdūs ir man nebereikia patarimų.
Nelogiški jausmai įgauna prasmę, kai suprantame, kas slypi už jų.

                               ''Ant smėlio tavo vardą užrašysiu,
                                Jis su pirma banga išnyks
                                O tau aš nieko nesakysiu
                                Nors gal širdis
                                Lyg jūroje žuvėdra klyks''

                  
                                                             [Salomėja Nėris]