2011 m. gegužės 11 d., trečiadienis

Keistoka...
Kai pasakiau, kad vienas iš daugelio mane įžeidė, žadėjai jam duot į galvą.
Kas ir ką dabar turėtų padaryti tau? m? 



Sakei, kad gyvenimas kaip žaidimas, vienas neteisingas ėjimas ir viskas sugadinta.Atleisk, buvau nevykusi žaidėja, žaidžiau su berniuku, kuris žaidimą mokėjo žaisti geriau nei aš.. Tu vienu ėjimu sugriovei mano pavasarį, vienu ėjimu sudaužė tikėjimą žmonėmis ir savimi. Dabar jau tylėk.
Tyliai palydėk mane žvilgsniu ir paleisk, leisk man išeiti. Mūsų pasauliai labai skirtingi ir jie niekada nebus surišti..  Tavajame gyvuoja vasara- ryškios spalvos, karštas oras, aistros, o manasis šaltas, žiemiškas ir naivus. Būtum slėpęs - iki šiol viską rožėm klotume. SALDUS MELAS GERIAU.


Tikriausiai naiviai tikėjau tuo, kas iš pat pradžių buvo pasmerkta.  



2 komentarai:

Julija rašė...

Gyvename ir mokomės, o jei iš savo klaidų pasimokome ir įgauname patirties-nuostabu! Tuomet mes "paaugame". Atmink, jog visą gyvenimą mes mokysimės gyventi, o pažvelgę diena atgal sakysime, kad "oi, kokie nepatyrę tada buvome".

Eglė rašė...

Ačiū už įdomų bei vertingą komentarą :)