Gražu !

Atsibundi - ir nežinai, ar tu
Dar gyvas, ar jau miręs! Po šiais skliautais
Sustoja laikas. Tik girdėt, kaip kabo
Viršum galvos dulkėta amžinybė.
širdis, atrodo, plaka - taigi gyvas.
Ar džiaugtis, ar liūdėt dėl to? žmogau,
Nepiktžodžiauk, - nes gyvasties siūlelis
Ne tau priklauso. Tu esi beturtis.
Tu nieko neturi.
Išskyrus skausmą.
Ir niekas iš tavęs jo neatims -
Nei priešai, nei draugai. Esi turtingas,
Jei dar kentėt gali ir jei pasaulį
Jauti kaip sopulį, kurio centre
Negęstančia žaizda žmogus liepsnoja.
Kaip dega nugara! Kaip rėkia skausmas,
Kaip mano kūnu jis galingai šaukia!
Gerai, gerai - girdžiu. Nutilk, nutilk!
Bijau tavęs ir traukiuos nuo tavęs,
Užleisdamas tau visa savo kūną -
Gali jį pasiimti, tik palik
Mane ramybėj...


                                             [Just. Marcinkevičius]