Fuck fuck fuck!!! Nekenčiu svajonių, nekenčiu svajoti... Vos tik išdrįstu bent menkiausią svajonėlę susikurti, tuoj pat ji sužlugdoma. Čia faktas. Man nelemta būt laimingai. Ne ilgiau nei porą dienų. Ir visas laimės burbulas sprogsta. Kaip po tokių ''išpuolių'' gali atsitiest?? Kiekvieną kartą vis iš naujo verkiu, draskaus, šaukiu, klykiu... Sutinku - aš bukaprotė. Niekaip neįkišu į savo kvailą makaulę, kad nieko gero tos svajonės neduoda. Arba jos būna trumpos ir liūdnai baigiasi, arba tampaisi jas su savimi visą gyvenimą.