Ilgai tikėdavau, kad viską gali vieniša širdis panirus i svajonių jūrą... Pasirodo, negali. Nebus taip, kaip būdavo mano svajonėse, sapnuose. O juk gyvenime esame kartą buvę tokie artimi, kad atrodė, jog niekas nebepamaišys mūsų draugystei - tik siauras lieptas teskyrė mus. Kaip tik tą akimirką, kai norėjai juo žengti, aš paklausiau: Ar tas, kuris myli kitą žmogų už jo grožį, iš tikrųjų myli žmogų? Ir tada tu nebenorėjai; ir kai dar kartą pasiteiravau, tylėjai. Nuo to laiko tarp mūsų stojo kalnai ir nusidriekė sraunios upės, visa tai, kas žmones skiria ir daro svetimus; net jei ir norėtume vienas pas kitą, jau nebegalėtume! Prisiminęs dabar ta siaurą lieptą, tu nebegalėtum ištarti nei žodžio,- tik verktum ir stebėtumeis.
2010 m. gegužės 30 d., sekmadienis
1. Aš myliu tave ne už tai, koks tu, o už tai, kokia aš, kai būnu su tavimi.
2. Nei vienas žmogus nevertas tavo ašarų, o tie, kurie jų verti, tavęs nepravirkdys.
3. Vien tik todėl, kad kažkas nemyli tavęs taip, kaip tau norisi, dar nereiškia, kad jis nemyli tavęs iš visos širdies.
4. Tikras draugas tas, kuris laikys tave už rankos ir jaus tavo širdį.
5. Blogiausias būdas ilgėtis žmogaus tai būti kartu su juo ir suprasti, kad jis niekada nebus tavo.
6. Niekada nenustok šypsotis, net kai tau liūdna: kas nors gali įsimylėti tavo šypseną.
7. Gali būti, kad šiame pasaulyje tu tik žmogus, bet kam nors tu visas pasaulis.
8. Neeikvok laiko žmogui, kuris netrokšta praleisti jo su tavimi.
9. Gali būti, kad Dievas nori, jog mes sutiktume netinkamus žmones iki tol, kol sutiksime tą vienintelį, kad kai tai atsitiks mes būtume už tai dėkingi.
10. Neverk, kad kas nors baigėsi. Nusišypsok, kad tai apskritai buvo.
11. Visada atsiras žmonių, kurie suteiks tau skausmą. Reikia ir toliau tikėti žmonėmis, tik būti truputį atsargesniais.
12.Tapk geresniu ir pats suprask, kas esi, prieš sutikdamas naują žmogų ir tikėdamasis, kad jis tave supras.
13. Nedėk šitiek pastangų, patys geriausi dalykai atsitinka netikėtai.
2. Nei vienas žmogus nevertas tavo ašarų, o tie, kurie jų verti, tavęs nepravirkdys.
3. Vien tik todėl, kad kažkas nemyli tavęs taip, kaip tau norisi, dar nereiškia, kad jis nemyli tavęs iš visos širdies.
4. Tikras draugas tas, kuris laikys tave už rankos ir jaus tavo širdį.
5. Blogiausias būdas ilgėtis žmogaus tai būti kartu su juo ir suprasti, kad jis niekada nebus tavo.
6. Niekada nenustok šypsotis, net kai tau liūdna: kas nors gali įsimylėti tavo šypseną.
7. Gali būti, kad šiame pasaulyje tu tik žmogus, bet kam nors tu visas pasaulis.
8. Neeikvok laiko žmogui, kuris netrokšta praleisti jo su tavimi.
9. Gali būti, kad Dievas nori, jog mes sutiktume netinkamus žmones iki tol, kol sutiksime tą vienintelį, kad kai tai atsitiks mes būtume už tai dėkingi.
10. Neverk, kad kas nors baigėsi. Nusišypsok, kad tai apskritai buvo.
11. Visada atsiras žmonių, kurie suteiks tau skausmą. Reikia ir toliau tikėti žmonėmis, tik būti truputį atsargesniais.
12.Tapk geresniu ir pats suprask, kas esi, prieš sutikdamas naują žmogų ir tikėdamasis, kad jis tave supras.
13. Nedėk šitiek pastangų, patys geriausi dalykai atsitinka netikėtai.
Dešimt laimingo gyvenimo įstatymų (mano nuomone):
1. Mylėti save. ''Nes viso gyvenimo romanas prasideda nuo meilės sau'',- kažkur skaičiau.
2.Sulaužyti taisykles. Bent kartais.
3.Juoktis, kvatoti iš širdies. Šypsenos bumerangu grįžta atgal. Visada.
4.Svajoti, svajoti, svajoti… Skristi. Aukštai, toli, ten kur neša sparnai, be ribų, be abejonių…
5.Būti savimi.
6.Pusryčiams valgyti šokoladą, jei tik be proto norisi. Ar ledus trečią valandą nakties, jei pagalvė tampa priešu.
7.Gyventi. Kiekvieną dieną, kiekvieną akimirką. Čia ir dabar.
8.Reikšti emocijas: šaukti, pykti, verkti, kvatoti, mylėti, nekęsti…
9.Žengti pirmyn ir tik pirmyn, ir aukštai iškelta nosim. Net tuomet, kai norisi verkti, kai trūksta jėgų, drąsos ar pasitikėjimo…
10.Kartais išsitraukti iš stalčiaus rožinius akinius ir pūsti muilo burbulus, lakstyti basom po pievą vasarą, o žiemą nugalėjus šaltį surengti sniego karą, ir kartais tingėti visą dieną, kabinti ledus valgomais šaukštais ir mylėti šitą truputį vaikišką rožinį pasaulį visa širdimi. :)
1. Mylėti save. ''Nes viso gyvenimo romanas prasideda nuo meilės sau'',- kažkur skaičiau.
2.Sulaužyti taisykles. Bent kartais.
3.Juoktis, kvatoti iš širdies. Šypsenos bumerangu grįžta atgal. Visada.
4.Svajoti, svajoti, svajoti… Skristi. Aukštai, toli, ten kur neša sparnai, be ribų, be abejonių…
5.Būti savimi.
6.Pusryčiams valgyti šokoladą, jei tik be proto norisi. Ar ledus trečią valandą nakties, jei pagalvė tampa priešu.
7.Gyventi. Kiekvieną dieną, kiekvieną akimirką. Čia ir dabar.
8.Reikšti emocijas: šaukti, pykti, verkti, kvatoti, mylėti, nekęsti…
9.Žengti pirmyn ir tik pirmyn, ir aukštai iškelta nosim. Net tuomet, kai norisi verkti, kai trūksta jėgų, drąsos ar pasitikėjimo…
10.Kartais išsitraukti iš stalčiaus rožinius akinius ir pūsti muilo burbulus, lakstyti basom po pievą vasarą, o žiemą nugalėjus šaltį surengti sniego karą, ir kartais tingėti visą dieną, kabinti ledus valgomais šaukštais ir mylėti šitą truputį vaikišką rožinį pasaulį visa širdimi. :)
Draugystė:
1.Tvirta kaip akmuo, kaip šimtametis ąžuolas, giliai įleidęs šaknis į tamsią žemę, kaip kažkur tolumoje stūksantys nepajudinami kalnai, savo viršūnėmis remiantys sunkius debesis.
2.Trapi kaip plonas stiklas, kaip senos močiutės krištolinės taurės, kaip maži lietaus lašeliai, kaip šviesus kopų smėlis, slystantis tarp pirštų.
3.Džiuginanti kaip ilgai lauktas netikėtas pirmasis saulės spindulys po ilgos gūdžios žiemos, kaip netikėta kelionė į tolimą išsvajotą kraštą, kaip komplimentas iš žavaus nepažįstamojo.
4.Ištikima kaip seni vaikystės dienoraščiai, dulkantys slaptame tolimiausiame spintos kamputyje, kaip naminis gyvūnėlis, kuris kaskart grįžus namo, nepamiršta tavimi pasidžiaugti, lyg būtų matęs ne prieš keletą valandų, o prieš keletą mėnesių.
5.Švelni kaip šiltas pirmasis pavasario vėjelis, lėtai judinantis pirmuosius žolės stiebelius, kaip mažo vaiko žvilgsnis ir šypsena be jokių slaptų ketinimų ar užmačių.
6.Tikra draugystė - tikriems draugams norisi dovanoti meilę ir šypsenas, džiaugsmą ir apkabinimus, dėmesį ir nuoširdumą. Todėl tikriems draugams negaila nė sekundės laiko, nė trupinėlio pastangų.
1.Tvirta kaip akmuo, kaip šimtametis ąžuolas, giliai įleidęs šaknis į tamsią žemę, kaip kažkur tolumoje stūksantys nepajudinami kalnai, savo viršūnėmis remiantys sunkius debesis.
2.Trapi kaip plonas stiklas, kaip senos močiutės krištolinės taurės, kaip maži lietaus lašeliai, kaip šviesus kopų smėlis, slystantis tarp pirštų.
3.Džiuginanti kaip ilgai lauktas netikėtas pirmasis saulės spindulys po ilgos gūdžios žiemos, kaip netikėta kelionė į tolimą išsvajotą kraštą, kaip komplimentas iš žavaus nepažįstamojo.
4.Ištikima kaip seni vaikystės dienoraščiai, dulkantys slaptame tolimiausiame spintos kamputyje, kaip naminis gyvūnėlis, kuris kaskart grįžus namo, nepamiršta tavimi pasidžiaugti, lyg būtų matęs ne prieš keletą valandų, o prieš keletą mėnesių.
5.Švelni kaip šiltas pirmasis pavasario vėjelis, lėtai judinantis pirmuosius žolės stiebelius, kaip mažo vaiko žvilgsnis ir šypsena be jokių slaptų ketinimų ar užmačių.
6.Tikra draugystė - tikriems draugams norisi dovanoti meilę ir šypsenas, džiaugsmą ir apkabinimus, dėmesį ir nuoširdumą. Todėl tikriems draugams negaila nė sekundės laiko, nė trupinėlio pastangų.
Kažkas pasibaigia. Ir lieka tik tolimi į tylą grimztantys aidai, užpustyti pėdsakai, tolumoje mirgantys praėjusių akimirkų miražai. Lėtai mojuoji išvykstančiai vakarykštei dienai, o po to apsisuki, apsikabini prisiminimus ir tvirtai žengi į rytojų. Taip, aš niekada per daug neliūdžiu dėl prabėgusių dienų, pasibaigusių nuotykių ar nespėjusių išsipildyti svajonių. Tik retkartčiais lūpų kamputyje įsitaisanti šypsena nostalgiškai kažką primena. Taip neįkyriai, kaip rytinis saulės spindulys, prasiskverbiantis pro užsimiegojusias užuolaidas ir kutenantis blakstienų galiukus. Kaip nerūpestingas kepamo pyrago aromato dvelksmas, lengvabūdiškai susirangantis ant peties.
Kartais jaučiuosi tokia pavargusi, pavargusi nuo visko, kad net kvėpuoti darosi sunku. Nusvyra rankos, lyg prikabintos prie milžiniško inkaro. Sustingsta kojos, lyg įcementuotos į žemę. Užsimerkia akys, lyg svaigios saulės apakintos. Susičiaupia lūpos, lyg užsiūtos, kad niekada daugiau neatsidustų. Susilieja mintys lyg paveikslas, aplietas vandeniu ir praradęs savo kontūrus. Susmengu prie stalo, pasiremiu galvą rankomis ir žvelgiu pro langą. Tačiau ten nieko nėra. Nieko, kas įkvėptų man gyvybės, atgaivintų, papurtytų ir išvaduotų iš apatijos karalystės. Bejausmiai nuogi medžiai, šalti automobiliai, po savęs paliekantys tik duslų nuvažiuojančių ratų aidą, geltonas autobusas lyg vienišas klajūnas vis sustojantis ir priimantis kelis pakeleivius. Vieniši pėdsakai , turintys pradžią, bet be pabaigos. Pradedantys kelią, bet nenuvedantys link tikslo.Sėdžiu. Jaučiu aplink mane verdantį gyvenimą, tačiau šiuo metu aš jo negyvenu... Dar ilgai negyvensiu...
Morkų pyragas
Reikės:
- Kiaušinis
- Po pusę stiklinės pieno ir aliejaus
- 5 tarkuotos vidutinės morkos
- Pusantros stiklinės miltų
- 2 šaukšteliai kepimo miltelių
- Po šaukštelį vanilinio cukraus ir cinamono
- Žiupsnelis druskos
- Stiklinė cukraus
Gaminimas:
Įkaitiname orkaitę iki 175 laipsnių karščio. Tuo tarpu suplakame kiaušinį, pieną, aliejų ir tarkuotas morkas. Kitame dubenyje sumaišome miltus, kepimo miltelius, vanilinį cukrų, cinamoną, druską, cukrų. Ipilame pieno mišinį ir lengvai viska sumaišome. Tešlą sukrečiame į sviestu išteptą formą ir kepame apie 40 min.
[http://virtuvesfeja.blogspot.com/search?updated-max=2009-02-12T04%3A46%3A00-08%3A00&max-results=7]
''Draugų'' daržovių apkepas;D
Reikės:
1kg bulvių
2-3 morkų
2-3 svogūnai
stiklinė pomidorų padažo
pipiriukai,
druskytė
fermentinis sūris
200g kalafijoro
0,5kg faršo (mes naudojam kalakutienos)
150g sviesto
Gaminimas:
Bulves nuskusti ir supjaustyti skrituliukais. Jais padengti troškinimo indą ir pabarstyti prieskoniais, bei sutarkuotu sviestu. Pasiruošti farša (įberti druskytės, pipiriukų ir smulkintus svogūnus). Juo apkloti bulves. Nuskusti morkas, jas sutarkuoti ir sumaišyti su supjaustytais kopųstais. Šiuo mišiniu padengti faršą. Ant šio sluoksnio supilti kečupą (paskleisti tolygiai). Paskutinis sluoksnis - vėl bulvės. Ant jų užberti tarkuotą fermentinį sūrį. Kepti apie 40-45min, 180 laipsnių orkaitėje. Skanaus:)
Reikės:
1kg bulvių
2-3 morkų
2-3 svogūnai
stiklinė pomidorų padažo
pipiriukai,
druskytė
fermentinis sūris
200g kalafijoro
0,5kg faršo (mes naudojam kalakutienos)
150g sviesto
Gaminimas:
Bulves nuskusti ir supjaustyti skrituliukais. Jais padengti troškinimo indą ir pabarstyti prieskoniais, bei sutarkuotu sviestu. Pasiruošti farša (įberti druskytės, pipiriukų ir smulkintus svogūnus). Juo apkloti bulves. Nuskusti morkas, jas sutarkuoti ir sumaišyti su supjaustytais kopųstais. Šiuo mišiniu padengti faršą. Ant šio sluoksnio supilti kečupą (paskleisti tolygiai). Paskutinis sluoksnis - vėl bulvės. Ant jų užberti tarkuotą fermentinį sūrį. Kepti apie 40-45min, 180 laipsnių orkaitėje. Skanaus:)
P.S. Foto iš google:)
Pertrinta bulvių sriuba
Reikės:
8 bulvių
1 l sultinio
100 g rūkytos šoninės
6-7 pievagrybių (nebūtinai)
krapai
baltųjų pipirų
Eiga:
Nuskustas ir nuplautas bulves supjaustome kubeliais. Geriausia nedideliais, kad greičiau suvirtų. Juos suberiame į verdantį sultinį ir verdame, kol suminkštės. Kol bulvės verda, paruošiame šoninę ir pievagrybius. Grybus supjaustome riekelėmis. Šoninę supjaustome kubeliais. Ją apkepiname keptuvėje be riebalų – tegul išsiskiria šoninėje esantys riebalai. Apskrudusius gabaliukus išimame iš keptuvės ir likusiuose riebaluose apkepame pievagrybius.Kai bulvės išverda, čiumpame trintuvą ir padarome tyrę. Tada sudedame šoninę, pievagrybius, papipiriname ir pakaitiname kelias minutes.
Reikės:
8 bulvių
1 l sultinio
100 g rūkytos šoninės
6-7 pievagrybių (nebūtinai)
krapai
baltųjų pipirų
Eiga:
Nuskustas ir nuplautas bulves supjaustome kubeliais. Geriausia nedideliais, kad greičiau suvirtų. Juos suberiame į verdantį sultinį ir verdame, kol suminkštės. Kol bulvės verda, paruošiame šoninę ir pievagrybius. Grybus supjaustome riekelėmis. Šoninę supjaustome kubeliais. Ją apkepiname keptuvėje be riebalų – tegul išsiskiria šoninėje esantys riebalai. Apskrudusius gabaliukus išimame iš keptuvės ir likusiuose riebaluose apkepame pievagrybius.Kai bulvės išverda, čiumpame trintuvą ir padarome tyrę. Tada sudedame šoninę, pievagrybius, papipiriname ir pakaitiname kelias minutes.
Bananiniai šokoladukai
Reikės:
bananų
šokolado (mėgstamo)
riešutų
Gamyba:
Bananus 1h palaikyti šaldytuve. Šokoladą ištirpinti virš garų vonelės. Riešutus susmulkinti. Bananus supjaustyti į 3 lygias dalis, pasmeigti ant ilgų pagaliukų ir išvolioti šokolade, paskui - riešutuose ir dar valandą palaikyti šaldytuve. Skanaus!
P.S. Foto iš google.
Reikės:
bananų
šokolado (mėgstamo)
riešutų
Gamyba:
Bananus 1h palaikyti šaldytuve. Šokoladą ištirpinti virš garų vonelės. Riešutus susmulkinti. Bananus supjaustyti į 3 lygias dalis, pasmeigti ant ilgų pagaliukų ir išvolioti šokolade, paskui - riešutuose ir dar valandą palaikyti šaldytuve. Skanaus!
P.S. Foto iš google.
Romansas
Tu esi per daug puiki.
Nedrįstu tavęs pamilti.
Tu esi per daug puiki.
Kam širdy sužadint viltį?
Tu esi per daug jauna.
Plyštų man širdis iš laimės.
Tu esi per daug jauna.
Nesuprasi mano baimės.
Tu esi per daug šviesi.
Lyg nuo saulės tuoj apakčiau.
Tu esi per daug šviesi
Ir per daug kaitri.
Sudegčiau.
Visko tavyje per daug…
Kad netektų man apakti,
Kad netektų man sudegti,
-Tu manęs daugiau nelauk…
Saulė – dieną, mėnuo – naktį…
Tu esi per daug puiki.
Nedrįstu tavęs pamilti.
Tu esi per daug puiki.
Kam širdy sužadint viltį?
Tu esi per daug jauna.
Plyštų man širdis iš laimės.
Tu esi per daug jauna.
Nesuprasi mano baimės.
Tu esi per daug šviesi.
Lyg nuo saulės tuoj apakčiau.
Tu esi per daug šviesi
Ir per daug kaitri.
Sudegčiau.
Visko tavyje per daug…
Kad netektų man apakti,
Kad netektų man sudegti,
-Tu manęs daugiau nelauk…
Saulė – dieną, mėnuo – naktį…
Ne veltui žmonės sako, kad aš - prieštaringa asmenybė;D Taigi, šiandien mane nugalėjo sentimentai ir nuspredžiau grįžti prie to, nuo ko pradėjau:) Uch, o naujienų tiek daaauuug...
- Eglė susilaužė koją;D Kovo 23d. Spėju šią dieną visą gyvenimą atsiminsiu. Na, bet į smulkmenas nesigilinsiu, kam reikia tas jau ir taip žino.
- Būdama gipse, sugebėjau susilaužyt antrą koją. Balandžio 12d. Tai va. Tada buvo pats žiauriausias laikas mano gyvenime. Jei ne mano angeliukai nežinau kaip viskas būtų pasibaigę. Jaučiu sudepresavus būčiau. Siaubingai dėkui visiems, kurie mane lankė!!! Taigi, mėnesį laiko negalėjau net pasijudint. Na, po poros savaičių jau galėjau porą metrų nuvažiuot su invalido vežimėliu.
- Supratau begalę esminių dalykų. Juk turėjau marias laiko...
- Patikrinau draugus (''Tikrą draugą nelaimėje pažinsi''). Pasirodo, jų turiu išties nemažai.
- Birželio 19d. Eglė gaus JTA baigimo diplomąąąą!! Kitais metais vėl lankysiu. Man tai labai svarbu...
- Birželio 11d. su šaunia kompanija šėlsiu pagal David Guettos ritmus!!! Laukiam nesulaukiam, ane??
- Hmm... Kas dar naujo? A, visą šį laikotarpį mokytojai ėjo pas mane;D Keista, bet naudinga patirtis. Semestras labai labai pagerėjo. Žinoma, kur aiškina 25 mokiniam, o kur man vienai. Plius, norėjau ar ne, privalėjau visus visus nd daryti ir kontram ruoštis idealiai. Juk šperos (lietuviškai - paruoštuko;D) nepasidarysi...
- Man patiko neit į mokyklą... Kai pagalvoju, kad į mokyklą eisiu tik rugsėjo 1d... Uch, nerealu!!! Ir iškart į 12 klasę (mm)
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)